Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo analizė Baltijos šalyse

Abstract

Šiame straipsnyje yra analizuojami Baltijos šalių pasiekimai siekiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Analizuojama mokslinė literatūra apibūdinanti darnaus vystymosi sąvoką bei sampratą. Pateikiamas holistinis požiūris į darnaus vystymosi suvokimą ir kompleksiškas požiūris į darnaus vystymosi siekimą. Straipsnyje naudojamasi 2015 m. Jungtinių tautų darnaus vystymosi darbotvarke ir jos iškeltais tikslais. Visi tikslai, remiantis, tarptautinio taikomosios sistemos analizės instituto (angl. International Institute of Applied Systems Analysis - IIASA)   suskirstomi į pagrindines šešias sritis – visuotinės vertybės, tausus išteklių naudojimas, aplinkos sąlygos, žmogaus poreikių patenkinimas, socialinis ir ekonominis augimas, valdymas ir partnerystė. Pagal šias sritis yra analizuojami pagrindiniai Baltijos šalių rodikliai (gini koeficientas, iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, skurdo rizikos lygis, nedarbo lygis, valdžios išlaidos sveikatos priežiūrai ir švietimui, procentai nuo BVP). Pagal išanalizuotus rodiklius išskiriamos silpniausios sritys kiekvienoje iš Baltijos šalių ir tendencijos atsispindinčios visose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje.