Elektroninis vadovavimas darbuotojams vietos savivaldoje: koncepcinė analizė ir literatūros apžvalga

Abstract

Ligšioliniuose moksliniuose tyrimuose informacinių komunikacinių technologijų (IKT) naudojimas vietos savivaldos lygmeniu dažniausiai siejamas su procesais, vykstančiais tarp organizacijos ir piliečių, t. y. elektroninėmis paslaugomis ir jų teikimu. E. vadovavimo kaip e. valdžios dimensijos tyrimai, orientuoti į vidinius viešojo administravimo organizacijų veiklos procesus naudojant IKT, iki šiol sulaukė mažiau dėmesio. Ypatingai retai tyrinėtas e. vadovavimas vietos savivaldos kontekste. Nepaisant pirmųjų studijų šia tema, sisteminės e. vadovavimo koncepcijos bei praktikos savivaldybių administracijose analizės, kuri atskleistų, kaip IKT paveikia vadovavimo procesus savivaldybėse, pasigendama tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Šiame tyrime gvildenamas klausimas, kaip e. vadovavimas yra susijęs su e. valdžia, kokie yra e. vadovavimo vietos savivaldoje ypatumai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama svarstant vadovavimo darbuotojams klausimus skaitmenizuojant vietos savivaldą. Tyrime, kuris remiasi mokslinės literatūros šaltinių analize, pažymima, kad skyrium nuo kitų e. valdžios dimensijų, kurios nukreiptos į išorę, t. y. į santykius su piliečiais, teikiant jiems e. paslaugas ar bendrą informaciją, įtraukiant juos į viešojo administravimo organizacijų procesus, e. vadovavimas atspindi e. valdžios dimensiją, nukreiptą į vidinius administracijos procesus, t. y. žmogiškųjų išteklių viešajame sektoriuje valdymą, kai vyksta vadovavimo skaitmenizacijos procesai. COVID-19 pandemijos laikotarpiu padidėjo e. vadovavimo reikšmė viešojo sektoriaus institucijoms. Mokslinės literatūros analizė leidžia daryti išvadą, kad e. vadovavimas vietos savivaldoje reikalauja naujų įgūdžių iš savivaldybių administracijos vadovų, efektyviai naudojant naujus komunikacijos kanalus ir platformas bei suvaldant psichologinius darbuotojams kilusius sunkumus dėl nuotolinio skaitmeninio darbo sąlygotos darbuotojų atskirties. Vietos savivaldos kontekstas betgi reikalauja, kad e. vadovavime toliau būtų prisiderinta prie institucinės aplinkos, susijusios su nacionalinės įstatyminės bazės suponuotomis galimybėmis, institucine sąranga (politiniu-administraciniu dualumu), viešojo administravimo paskirtimi operatyviai atliepti piliečių lūkesčius, užtikrinant veiksmingą organizacijų veiklą, bei ribotais organizaciniais ištekliais.