Hibridinės grėsmės Lietuvoje: sampratos žinomumas ir raiškos formų atpažinimas jaunimo tarpe
DOI:
https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.23.3.35169Keywords:
hibridinė grėsmė (HG), nacionalinis saugumas, socializacija, suvokimas, jaunimas, Lietuva, fokusuota grupinė diskusija (FGD)Abstract
2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir 2022 m. pradėta plataus masto invazija į Ukrainą į politinę Lietuvos ir bendrai Vakarų pasaulio darbotvarkę ir viešumą iškėlė hibridinės karybos, hibridinių grėsmių (toliau, HG) ir pan. sąvokas. Nepaisant to, akademinių tyrimų ir ekspertinio išmanymo HG, jų suvokimo ir raiškos formų atpažinimo tema nėra daug. HG tyrimus komplikuoja tai, jog šis reiškinys neturi aiškios apibrėžties ar atpažįstamų savybių, kuriomis remiantis galima būtų šias problemas išspręsti vienu universaliai teisingu būdu. Šiame kontekste jaunimas tampa itin aktualia grupe – dėl imlumo ir jautrumo naujai informacijai (ar dezinformacijai) bei svarbaus vaidmens nacionalinio saugumo srityje. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio objektas yra Lietuvos jaunimo žinios ir suvokimas apie HG. Tyrimu siekta atskleisti Lietuvos jaunimo žinių apie HG įvairovę ir hibridinių grėsmių suvokimo brandą. Tyrime naudotas HG apibrėžimas: tai piktavališkas užsienio aktorių veikimas, pasitelkiant karines ir nekarines priemonės ir siekiant sumažinti piliečių pasitikėjimą demokratinėmis valdžios institucijomis. 2022 m. rugsėjo - 2023 m. kovo mėn. buvo atliktos penkios focus grupinės diskusijos (toliau, FGD) – trys su šaukiamojo, t.y. 18-26 metų, amžiaus jaunuoliais ir dvi su 15-19 metų amžiaus gimnazistais. Iš viso dalyvavo 41 individas (22 vaikinai ir 19 merginų). Išvados. Lietuvos jaunimo tarpe hibridinės grėsmės sąvoka yra sunkiai suprantama ir retai kam girdėta. Dažniausiai HG pirminė asociacija yra susijusi su kibernetinėmis atakomis ir propaganda. Mažiausiai HG yra siejamos su teise, viešuoju administravimu ir diplomatija. FGD eigoje buvo aktualizuojamos ekonomikos, energetikos ir švietimo bei mokslo sritys. Jaunuoliai dažnai vidaus problemas supranta kaip HG ir nesieja jų su sąmoninga piktavališku išorės veikėjų veikla. Tyrimas neatskleidė, kad dalyvavimo visuomeninėje veikloje ir nevyriausybinėse organizacijose patirtis būtų stipriai reikšminga tam, ar ir kiek jaunuoliai žino apie HG.
References
Bajarūnas, E., & Keršanskas, V. (2018). Hibridinės grėsmės: turinio, keliamų iššūkių ir priemonių įveikti jas analizė. Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 16(1), 127–172. https://doi.org/10.47459/lmsa.2018.16.5
Bitinas, B., Rupšienė, L., & Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija: vadovėlis vadybos ir administravimo studentams. S. Jokužio leidykla-spaustuvė.
Buzan, B. (1983). People, states and fear: The National Security Problem in international relations. University of North Carolina Press.
Buzan, B., Jones, C., & Little, R. (1993). The logic of anarchy: Neorealism to structural realism. Columbia University Press.
Buzan, B., & Waever, O. (2003). Regions and powers: The structure of international security. Cambridge University Press.
Caliskan, M., & Liégeois, M. (2020). The concept of ‘hybrid warfare’ undermines NATO’s strategic thinking: Insights from interviews with NATO officials. Small Wars & Insurgencies, 32(2), 295–319. https://doi.org/10.1080/09592318.2020.1860374
Churchman, C. W. (1967). Guest Editorial: Wicked Problems. Management Science, 14(4), B141–B142. http://www.jstor.org/stable/2628678
Giannopoulos, G., Smith, H., & Theocharidou, M. (2021). The Landscape of Hybrid Threats: A Conceptual Model. Publications Office of the European Union. https://www.hybridcoe.fi/publications/the-landscape-of-hybrid-threats-a-conceptual-model/
Gressel, G. (2019). Protecting Europe Against Hybrid Threats. European Council on Foreign Relations. http://www.jstor.org/stable/resrep21494
Janušauskienė, D., & Novagrockienė, J. (2003). Lietuvos gyventojų požiūrio į Saugumą analizė. Lietuvos Metinė Strateginė Apžvalga, 1(1), 277–298. https://doi.org/10.47459/lmsa.2003.1.14
Janušauskienė, D., & Vileikienė, E. (2016). Subjective security in a volatile geopolitical situation: Does Lithuanian society feel safe? Journal on Baltic Security, 2(2), 109–143. https://doi.org/10.1515/jobs-2016-0047
Jasinavičius, M., & Matonytė, I. (2023). Lietuvos jaunimo sąmoningumas ir atsparumas hibridinėms grėsmėms, Studentų moksliniai tyrimai 2022-2023, Lietuvos mokslo taryba, p. 220-222. https://www.lmt.lt/lt/doclib/gyc0buzkqw2mqyu7zrs4vg83vhv5kbmv
Jungwirth, R., Smith, H., Willkomm, E., Savolainen, J., Alonso, V. M., Lebrun, M., Aho, A., & Giannopoulos, G. (2023). Hybrid Threats: A Comprehensive Resilience Ecosystem. Publications Office of the European Union.
Keršanskas, V. (2020). Deterrence: Proposing a more strategic approach to countering hybrid threats. Publications Office of the European Union. https://www.hybridcoe.fi/wp-content/uploads/2020/07/Deterrence_public.pdf
Kilinskas, K. (2016). Hibridinis karas: orientuojanti ar klaidinanti sąvoka analizuojant Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje? Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 14, 131–149.
Lašas, A., Matonytė, I., & Jankauskaitė, V. (2020). Facing past, present, and future: The role of historical beliefs and experiences in the Lithuanian public perception of military threats. Journal of Baltic Studies, 51(2), 199–221. https://doi.org/10.1080/01629778.2020.1747508
LR Krašto apsaugos ministerija. (2023). Atsparumas hibridinėms grėsmėms. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. https://kam.lt/atsparumas-hibridinems-gresmems/
LR Seimas (2021). Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo pakeitimo, XIV-795, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. https://kam.lt/wp-content/uploads/2023/03/XIV-795.pdf
Luțai, R., & Grad, M. (2021). Romanian`s security: Explaining young citizens’ perceptions about national security. STRATEGIES XXI - National Defence College, 1(72), 66–79. https://doi.org/10.53477/2668-5094-21-05
Maliukevičius, N. (2015). ‘Tools of destabilization’: Kremlin’s media offensive in Lithuania. Journal on Baltic Security, 1(1), 117–126. https://doi.org/10.1515/jobs-2016-0003
Mälksoo, M. (2018). Countering hybrid warfare as ontological security management: The emerging practices of the EU and NATO. European Security, 27(3), 374–392. https://doi.org/10.1080/09662839.2018.1497984
Morgan, D. L. (1996). Focus Groups. Annual Review of Sociology, 22, 129–152. http://www.jstor.org/stable/2083427
Procházka, J., Vinkler, P., Jójárt, K., Szenes, Z., Gruszczak, A., & Kandrík, M. (2023). One threat – multiple responses. Obrana a Strategie (Defence and Strategy), 23(1), 049–073. https://doi.org/10.3849/1802-7199.23.2023.01.049-073
Ramonaitė, A. et al. (2018). Kas eitų ginti Lietuvos? Pilietinio pasipriešinimo prielaidos ir galimybės. Vilnius: Aukso žuvys.
Rittel, H. W. J., & Webber, M. M. (1973). Dilemmas in a general theory of planning. Policy Sciences, 4(2), 155–169. https://doi.org/10.1007/bf01405730
Ruhl, J. B., & Salzman, J. (2021). Governing wicked problems. Vanderbilt Law Review 73(6), 1561-1583. https://scholarship.law.vanderbilt.edu/vlr/vol73/iss6/1
Šešelgytė, M., & Bladaitė, N. (2020). How to defend society? Baltic responses to hybrid threats. Small States and the New Security Environment, 73–86. https://doi.org/10.1007/978-3-030-51529-4_6
Šumskas, G., & Matonytė, I. (2018). Žiniasklaidos poveikis karinių grėsmių vertinimui. Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 16(1), 415–442. https://doi.org/10.47459/lmsa.2018.16.14
Žilinskas, R. (2017). Valstybės atsparumas išorinėms hibridinio pobūdžio grėsmėms: Hipotetinis modelis. Politologija, 87(3), 45–87. https://doi.org/10.15388/polit.2017.3.10856
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2024 Public Policy and Administration
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
