Politinio dalyvavimo sėkmės veiksniai intersekcionaliu požiūriu: 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose išrinktųjų moterų ir vyrų skirtumai

Abstract

Lygiavertis moterų ir vyrų politinis dalyvavimas bei įsitraukimas į savivaldybių tarybų veiklą leidžia efektyviau formuoti vietos politiką, atstovauti skirtingų visuomenės grupių interesus bei gerinti bendruomenių gyvenimo kokybę. Nepaisant tarptautinių ir nacionalinių organizacijų pastangų skatinti aktyvesnį moterų politinį dalyvavimą, 2023 metų rinkimų rezultatai parodė, kad moterų skaičius Lietuvos savivaldybių tarybose padidėjo nežymiai, t. y. vis dar nesiekia 30 proc. Intersekcionalumas leidžia suvokti, kaip skirtingos charakteristikos – tokios kaip lytis, amžius, išsilavinimas ar socioekonominė padėtis – lemia moterų ir vyrų įsitraukimą į politinius procesus, sąveikauja ir formuoja jų lygiaverčio politinio dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose praktikas. Atliktas tyrimas prisideda prie politinio dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose sėkmės veiksnių pažinimo, išskiriant intersekcionalumu pagrįstus skirtumus, lėmusius moterų ir vyrų išrinkimą į savivaldybių tarybas. Šiame straipsnyje atskleidžiama, kaip skirtingos demografinės, profesinės ir socioekonominės charakteristikos bei jų sąveikos diferencijuoja savivaldybės tarybų narius pagal lytį ir lemia sėkmingą moterų ir vyrų politinį dalyvavimą, remiantis 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais. Atlikta kiekybinė dokumentų (rinkimus laimėjusiųjų moterų ir vyrų biografijų) turinio analizė. Tyrimas atskleidė, kad moterų ir vyrų sėkmę vietos savivaldos rinkimuose lemia ne vien lyties aspektas, bet visas kompleksas tarpusavyje susijusių socialinės padėties požymių, tokių kaip šeiminė padėtis, priklausymas atitinkamai kartai pagal amžių, išsilavinimo lygis, užimtumas atitinkamame sektoriuje, pajamų lygis. Tyrimo įžvalgos gali būti naudingos formuojant sprendimus ir rengiant priemones, skatinančius aktyvesnį moterų politinį dalyvavimą Lietuvoje.