Viešojo sektoriaus taikomi ribojimai NVO: Rusijos atvejis

Abstract

Nevyriausybinės organizacijos yra demokratinės visuomenės išraiška. Nepaisant to kartais viešasis sektorius įžvelgia jose konkurenciją savo atliekamoms funkcijoms bei grėsmę valstybės saugumui, todėl įveda veiklos ribojimus. Dažniausiai šis reiškinys išryškėja į autoritarizmą linkusiose valstybėse. Pastaraisiais metais Rusijos Federacijoje yra stebimas nevyriausybinių organizacijų (NVO) kontrolės stiprėjimas, ypač jis akivaizdus NVO, kurios dirba politikos sferoje ir/ar yra finansuojamos užsienio šaltinių lėšomis. Šiame straipsnyje analizuojami viešojo sektoriaus ribojimai NVO veiklai Rusijoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad NVO veikla yra ribojama keletu aspektų: teisės burtis į asociacijas, žodžio ir susirinkimų laisvės bei finansinių ribojimų. 2012 m. ir 2015 m. priimtos įstatymų pataisos, kurios įvedė „užsienio agento“ ir „nepageidaujamų organizacijų“ sąvokas, yra labiausiai NVO veiklą Rusijoje ribojantys teisiniai veiksniai. Tyrimas atliktas remiantis dokumentų analizės bei pusiau struktūruoto interviu metodu su Rusijos NVO atstovais.